This is the Trace Id: 92c509ca248d6267b080efcb8bdf742a

Tvarumo ataskaitos: pokyčių skatinimas kuriant tvaresnį pasaulį

Skaitykite toliau, kad sužinotumėte, kaip tvarumo ataskaitų standartai padeda organizacijoms dalytis savo poveikiu aplinkai ir efektyvumu su suinteresuotosiomis šalimis bei visuomene, pagerinti veiklos efektyvumą ir pažangą bei prisidėti prie tvaresnės ateities kūrimo.
 

Kas yra tvarumo ataskaitų standartai?

Tvarumo ataskaitų standartai suteikia sistemą, skirtą įvertinti, valdyti ir atskleisti bendrą organizacijos aplinkos, socialinės ir ekonominės veiklos poveikį planetai. Šie standartai skirti padėti organizacijoms siekti visuotinių tvarumo tikslų, pvz., didesnio veiklos skaidrumo ir atsakomybės, geresnių tvarumo užtikrinimo efektyvumo priemonių ir griežtesnių valdymo struktūrų.

Be to, tvarumo ataskaitų standartai gali padėti organizacijoms identifikuoti veiklos sritis, kurias reikėtų tobulinti, sumažinti savo anglies dvideginio pėdsaką, efektyviau valdyti riziką, kurti bendrą vertę su suinteresuotosiomis šalimis ir sustiprinti savo reputaciją prieš darbuotojus, klientus, investuotojus ir visuomene. 

Tvarumo ataskaitų standartų ir sistemų pavyzdžiai apima Visuotinę ataskaitų teikimo iniciatyvą (GRI), Tvarumo apskaitos standartų tarybą (SASB) ir Tarptautinę standartizacijos organizaciją (ISO). Kiekvienas ataskaitų standartas suteikia skirtingus rinkinius kriterijų, susijusių su aplinkos, socialinėmis ir valdymo (ESG) iniciatyvomis, pvz.:

  •  Klimato kaitos švelninimo strategijos
  • Gamtos išteklių valdymas
  • Darbo praktika
  • Žmogaus teisių strategijos
  • Tarybų sudėtis ir įvairovės iniciatyvos
  • Produktų saugos priemonės 
  • Tiekimo grandinės priežiūros protokolai

Tvarumo ataskaitų standartų kilmė

Tvarumo ataskaitų judėjimas prasidėjo praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje Europoje ir 9-ajame dešimtmetyje JAV, kuomet organizacijos, tokios kaip „Greenpeace“, pradėjo siekti didesnio skaidrumo dėl korporacijų daromo poveikio aplinkai. Reaguodamos į didėjantį spaudimą, kai kurios didelės korporacijos pradėjo viešai atskleisti informaciją apie savo veiklą aplinkos atžvilgiu.

Iš pradžių šiame judėjime dėmesys daugiausiai buvo sutelkiamas į veiklos efektyvumą aplinkos atžvilgiu, pavyzdžiui, anglies dvideginio išmetimą, vandens naudojimą ir atliekų tvarkymą. Tačiau laikui bėgant šios ataskaitos keitėsi ir į jas buvo pradėti įtraukti platesni duomenys, pvz., socialinės ir ekonominės problemos. Už šį pokytį didžia dalimi yra atsakingas besikeičiantis požiūris į verslo plėtrą ir didesni reikalavimai iš visuomenės, kad įmonės suvoktų savo socialinę atsakomybę.

Šiandien savanoriškai teikiamos tvarumo ataskaitos yra įprastas dalykas tarp viešai veikiančių įmonių, be to, daugelis organizacijų siekia trečiųjų šalių patvirtinimo, kad dar labiau pagrįstų savo pateikiamą informaciją.

Kodėl tvarumo ataskaitų standartai yra svarbūs?

Tvarumo ataskaitose pateikiama svarbi informacija apie organizacijos veiklą, susijusią su gamtos išteklių apsauga, taršos mažinimu, klimato kaitos švelninimu, žmogaus teisių apsauga ir kitais tvarios plėtros aspektais. Jos taip pat yra įrankis, leidžiantis suprasti organizacijos sprendimų poveikį verslo operacijoms bei efektyvumui per tam tikrą laiką. 

Naudodamos tvarumo ataskaitas, įmonės gali efektyviai apibrėžti tikslus arba gaires, pagal kuriuos jos gali būti laikomos atskaitingomis dėl ilgalaikių efektyvumo tikslų, pvz., pagerėjusio išteklių naudojimo efektyvumo, sumažėjusių rizikos veiksnių arba pažangos kelyje link grynojo nulio išmetamųjų teršalų kiekio.

Be to, pateikdamos išsamias ataskaitas, kuriose detaliai nurodomos jų tvarumo iniciatyvos, įmonės gali pritraukti potencialių investuotojų, kurie labiau linkę bendradarbiauti su socialiai atsakingomis, aplinkai draugiškomis įmonėmis. 

Galiausiai, šie standartai ir sistemos leidžia organizacijoms palyginti save su kitomis jų sektoriaus įmonėmis. Tai leidžia organizacijoms nustatyti, kur galima atlikti veiklos procesų pakeitimų, siekiant pagerinti efektyvumą visose verslo srityse.

 

 

Kokie yra dažniausi tvarumo ataskaitų standartai?

Yra keletas tvarumo ataskaitų standartų, kurie organizacijoms ir įmonėms jau yra tapę įprasti. Kai kurie iš plačiausiai priimtų standartų apima Visuotinę ataskaitų teikimo iniciatyvą (GRI), Tvarumo apskaitos standartų tarybą (SASB) ir Tarptautinę standartizacijos organizaciją (ISO).

  • Visuotinė ataskaitų teikimo iniciatyva (GRI). GRI yra viena iš seniausių tvarumo ataskaitų sistemų. Ji teikia rekomendacijas temomis, tokiomis kaip žmogaus teisės, darbo standartai ir įmonių valdymas. Dėl savo sudėtingumo GRI paprastai naudoja vidutinio dydžio ir didelės organizacijos. 
  • Tvarumo apskaitos standartų taryba (SASB). SASB buvo įkurta 2011 m., didžiausią dėmesį skiriant tvarumo poveikiui finansams, kitaip tariant, kaip organizacijos įsipareigojimas laikytis tvarumo praktikos paveikia jos grynąjį pelną. Šis standartas pateikia 13 kiekvienos pramonės šakos apskaitos metrikų, kurias galima naudoti norint pateikti tikslias ataskaitas apie organizacijos efektyvumą. 
  • Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO). ISO standartai, pvz., 14001:2015 ir 26000:2010, buvo sukurti, kad būtų galima pateikti gaires atitinkamai dėl aplinkos valdymo sistemų ir įmonės socialinės atsakomybės (CSR). Šie standartai apima temas, tokias kaip žmogaus teisės, darbo praktika, aplinkos apsauga, produktų sauga ir kokybės kontrolė bei sąžiningos veiklos praktika.

Kiekvienas iš šių standartų suteikia šį tą unikalaus ir svarbaus teikiant tvarumo ataskaitas, o kiekvienai organizacijai tinkamiausias standartas priklauso nuo konkrečių organizacijos poreikių. 

Kaip pasirinkti tvarumo ataskaitų sistemą arba standartą

Kai kuriose tvarumo ataskaitų sistemose didžiausias dėmesys skiriamas bendros pažangos apžvalgai, o kitos pateikia išsamesnės informacijos apie konkrečias sritis ar projektus. Jūsų pasirenkama sistema ar standartas turėtų atitikti jūsų konkrečius poreikius, kad galėtumėte teikti tikslias ataskaitas apie savo aplinkos, socialinius ir valdymo (ESG) tikslus bei efektyvumą per tam tikrą laiką. 

Renkantis ESG ataskaitų sistemą arba standartą, turėtų būti atsižvelgiama į keletą dalykų: 

  1. Jūsų organizacijos tipas ir dydis, nes skirtingų tipų organizacijos turi skirtingus ataskaitų reikalavimus.
  2. Jūsų ataskaitų tikslinė auditorija, kad būtų užfiksuota ir išplatinta teisinga informacija.
  3. Kokie metodai bus naudojami materialumui nustatyti, t. y., svarbiausių organizacijos ESG problemų identifikavimo ir prioritetizavimo procesas.
  4. Materialumo įvertinimo apimtis ir sudėtingumas.
  5. Kiek vertės priskiriama suinteresuotųjų šalių indėliams.

 

 

Tvarumo ataskaitų pranašumai ir trūkumai

Tvarumo ataskaitos yra puikus būdas įmonėms parodyti, kaip jos teikia pirmenybę ESG praktikai, tačiau jos taip pat kelia tam tikrų potencialių iššūkių. 

Tvarumo ataskaitų pranašumai

Naudodamos tvarumo ataskaitas, organizacijos gali:

  • Tobulinti verslo sprendimų priėmimo procesus.
  • Pagerinti prekės ženklo reputaciją.
  • Įgyti konkurencinio pranašumo rinkoje. 
  • Padidinti veiklos efektyvumą ir sumažinti išlaidas.
  • Sustiprinti ryšius su išorinėmis suinteresuotosiomis šalimis.

Tvarumo ataskaitų trūkumai

Kita vertus, yra tam tikrų tvarumo ataskaitų trūkumų, įskaitant šiuos:

  • Didelės laiko ir išteklių investicijos.
  • Bendradarbiavimo tarp organizacijų ir duomenų tikslumo iššūkiai.
  • Nerealistiškų suinteresuotųjų šalių lūkesčių nustatymas.
  • Sunkumai įvertinant poveikį tam tikrose srityse.
  • Universalaus ataskaitų standarto trūkumas.

Iššūkiai, susiję su tvarumo ataskaitų standartizavimu

Tvarumo ataskaitos yra svarbus įmonių tvarumo aspektas, nes jos padeda investuotojams ir suinteresuotosioms šalims geriau suprasti organizacijų daromą ESG iniciatyvų pažangą. Tačiau yra keletas iššūkių, susijusių su tvarumo ataskaitų standartizavimu, įskaitant šiuos: 

  • Nusprendimas, kuriuos veiksnius sekti ir įtraukti į ataskaitas. Dažnai trūksta sutarimo dėl to, ką tiksliai įtraukti į tvarumo ataskaitas. Vienos įmonės gali sutelkti dėmesį į aplinkos problemas, pvz., anglies dvideginio išmetimą arba vandens naudojimą, o kitos matuoja socialinį efektyvumą, pvz., įvairovės ir įtraukimo iniciatyvas. Dėl to tampa sunku palyginti skirtingas įmones pagal bendrą aplinkosauginę arba socialinę atsakomybę. 
  • Nuoseklios praktikos įgyvendinimas skirtingose pramonės šakose. Norint tiksliai įvertinti pažangą per tam tikrą laiką arba lyginamąjį indeksą lyginant su konkurentais, renkant duomenis ir kuriant tvarumo ataskaitas turi būti naudojamos nuoseklios metodikos. Žinoma, ne visos organizacijos naudoja tą patį metodą duomenims rinkti ir analizuoti, o individualių praktikų peržiūra gali pareikalauti daug darbo ir išteklių.
  • Atitikties teisės aktų reikalavimams užtikrinimas. Norint naudoti universalųjį standartą, reikalinga didelės apimties priežiūros programa, kad būtų atidžiai stebima ir užtikrinama atitiktis. Tai užtikrintų tikslų ataskaitų teikimą ir neleistų organizacijoms klastoti skaičių arba manipuliuoti duomenų rinkiniais, siekiant pateikti palankesnį ESG profilį nei yra iš tikrųjų. Tačiau tokiai programai įgyvendinti prireiktų daug metų ir didelių išteklių.

Nors tvarumo ataskaitų standartizavimo koncepcija turi savo pranašumų, yra daug kliūčių, kurias reikia pašalinti prieš pritaikant universaliuosius protokolus visuose sektoriuose.

 

 

Technologijų vaidmuo tvarumo ataskaitose

Technologijos atlieka vis svarbesnį vaidmenį teikiant tvarumo ataskaitas. Pavyzdžiui, kai kurie tvarumo sprendimai padeda organizacijoms tiksliai ir efektyviai stebėti, vertinti ir sekti savo ESG tikslų pažangą.

Debesies sprendimai, pvz., „Microsoft Cloud for Sustainability“, sukurti padėti organizacijoms suvienyti duomenų analizę, sukurti tvarią IT infrastruktūrą, sumažinti operacijų poveikį aplinkai ir kurti tvarias vertės grandines. Tiesą sakant, pati debesų kompiuterija gali būti tvari technologija, nes perkėlus vietinius darbo krūvius į debesį, įmonės gali sumažinti anglies dvideginio pėdsaką iki 98 %.

Automatizavimo įrankiai taip pat leidžia komandoms lengviau racionalizuoti procesus, kurie dažnai naudojami kuriant tvarumo ataskaitas, pvz., rūšiuojant aktualius duomenų rinkinius, kad juos būtų galima efektyviau analizuoti. Tai ypač naudinga dirbant su dideliais kiekiais sudėtingos informacijos, kuriai surūšiuoti rankiniu būdu gali prireikti labai daug laiko.

Kitas įrankis, emisijų poveikio ataskaitų sritis, leidžia organizacijoms apskaičiuoti jų anglies dvideginio emisijas (ir emisijas, kurių jos jau išvengė), susijusias su „Microsoft Azure“ ir „Microsoft 365“ debesies paslaugų naudojimu.

Technologijos ne tik padeda organizacijoms pagerinti ataskaitų tikslumą, bet ir pateikia patikimų įrodymų trečiųjų šalių auditams, pvz., tų, kurių reikalauja GRI sistemos, o tam padaryti dažnai reikia pateikti įrodymų dėl nurodytų KPI, kai pateikiami teiginiai apie tvarią verslo praktiką.

Trumpai tariant, technologijos teikia daug pranašumų, kai kalbama apie tvarumo ataskaitas. Organizacijos gali naudoti technologijas, kad sektų savo veiklos poveikį aplinkai, įvertinti veiklos procesų ir produktų gyvavimo ciklų galimybes bei kurti praktiškai pritaikomas strategijas, kad sumažintų savo anglies dvideginio pėdsaką.

 

 

Kaip prisitaikyti ir pasirengti tvarumo ataskaitų ateičiai

Keičiantis taisyklėms ir atsirandant naujoms technologijoms, įmonėms labai svarbu neatsilikti nuo besikeičiančių tvarumo ataskaitų standartų.

Sekdami atitinkamus teisės aktus ir valdžios iniciatyvas, kurios gali turėti įtakos jūsų verslui, taip pat konkurentų pažangą jūsų pramonės srityje, galite lengviau numatyti ir pasiruošti galimiems pokyčiams prieš jiems įvykstant.

Kitas būdas prisitaikyti prie naujų standartų – bendradarbiauti su kitomis jūsų sektoriaus ar net nesusijusių pramonės šakų organizacijomis. Bendradarbiavimas su skirtingų kvalifikacijų ekspertais gali suteikti unikalių, jūsų organizacijos operacijoms aktualių įžvalgų apie rinkos tendencijas, technologinius perversmus ar reguliavimo naujienas.

Galiausiai, investicijos į technologinius sprendimus, automatizuojančius atitikties reikalavimus, yra efektyvus būdas pasirengti besikeičiantiems tvarumo ataskaitų standartams. Automatizavimas ne tik taupo laiką, bet taip pat sumažina klaidų ir neapsižiūrėjimo riziką, dėl kurios gali tekti susimokėti nemažas baudas.

Tai tik keletas strategijų, kurias įmonės gali naudoti, kad neatitrūktų nuo reguliavimo pokyčių ir pasiruoštų tvarumo ataskaitų ateičiai.

Sužinokite daugiau apie besikeičiančią ESG reguliavimo aplinką šioje „Pakalbėkime apie tvarumą“ vaizdo įrašų serijoje.

 

DUK

  • Tvarumo ataskaitų standartai suteikia sistemą, skirtą įvertinti, valdyti ir atskleisti bendrą organizacijos aplinkos, socialinės ir ekonominės veiklos poveikį planetai. Šie standartai skirti padėti organizacijoms siekti visuotinių tvarumo tikslų, pvz., didesnio veiklos skaidrumo ir atsakomybės, geresnių tvarumo užtikrinimo efektyvumo priemonių ir griežtesnių valdymo struktūrų.

  • Yra daug tvarumo ataskaitų standartų, kuriuos organizacijos ir įmonės gali pasirinkti naudoti. Kai kurie iš plačiausiai priimtų standartų apima Visuotinę ataskaitų teikimo iniciatyvą (GRI), Tvarumo apskaitos standartų tarybą (SASB) ir Tarptautinę standartizacijos organizaciją (ISO).

  • ESG sistemos – tai gairės, kurias įmonės naudoja teikdamos ataskaitas apie savo ne finansų rezultatus, ypač poveikio aplinkai, socialinės atsakomybės ir įmonės valdymo srityse. Šios sistemos suteikia įmonėms struktūrą, kad jos galėtų rinkti, analizuoti ir pateikti atitinkamus duomenis apie savo ESG praktikas investuotojams, suinteresuotosioms šalims ir visuomenei.

  • Yra daug tvarumo ataskaitų teikimo sistemų ir kiekviena iš jų naudoja unikalią metodiką bei sutelkia dėmesį į skirtingų veiksnių vertinimą, todėl organizacijos gali pasirinkti naudoti vieną ar daugiau sistemų, atsižvelgdamos į savo poreikius ir tikslus. Todėl GRI paprastai laikoma plačiausiai naudojama tvarumo ataskaitų teikimo sistema ir ja naudojasi daug didžiausių pasaulio įmonių.

Follow Microsoft